Šiuolaikinis gyvenimo būdas, pilnas technologijų ir skubėjimo, vis labiau atitolina mus nuo gamtos. Praradome tą natūralų ryšį su žeme, kuris mūsų protėviams buvo savaime suprantamas.
O juk būtent šis ryšys, vadinamas įsižeminimu, gali būti raktas į geresnę sveikatą ir savijautą.
Mokslininkai vis dažniau kalba apie lėtinį uždegimą kaip apie daugelio ligų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, vėžį, diabetą ir netgi senėjimą, pagrindinę priežastį.
Įsižeminimas, arba tiesioginis kontaktas su žeme, gali būti veiksminga priemonė kovojant su šiuo uždegimu.
Kaip tai veikia? Žemės paviršius turi neigiamą elektros krūvį, o mūsų kūnas, ypač esant uždegimui, gali turėti teigiamą krūvį.
Kai vaikštome basomis po žolę, smėlį ar kitą natūralų paviršių, šie neigiami jonai per odą patenka į mūsų organizmą ir neutralizuoja laisvuosius radikalus, kurie skatina uždegimą. Tai tarsi natūralus antioksidantas!
Įsižeminimo nauda yra įvairi ir vis labiau patvirtinama moksliniais tyrimais. Štai keletas pagrindinių privalumų:
- Sumažėjęs uždegimas: Tyrimai rodo, kad įsižeminimas gali sumažinti uždegimo žymenis kraujyje, tokius kaip C reaktyvusis baltymas (CRB). Tai gali būti susiję su elektronų perdavimu iš žemės į organizmą, neutralizuojant laisvuosius radikalus.
- Geresnis miegas: Daugelis žmonių, pradėję praktikuoti įsižeminimą, pastebi, kad miega geriau ir atsibunda pailsėję. Manoma, kad įsižeminimas gali reguliuoti kortizolio – streso hormono – lygį, kuris yra svarbus miego ciklui.
- Stipresnis imunitetas: Įsižeminimas gali padėti sustiprinti imuninę sistemą ir padėti organizmui veiksmingiau kovoti su infekcijomis. Kai kurie tyrimai rodo, kad įsižeminimas gali padidinti baltųjų kraujo kūnelių aktyvumą, kurie yra svarbūs kovojant su ligomis.
- Sumažėjęs skausmas: Kai kurie tyrimai rodo, kad įsižeminimas gali sumažinti lėtinį skausmą, pavyzdžiui, sąnarių skausmą. Šis poveikis gali būti susijęs su sumažėjusiu uždegimu ir pagerėjusia kraujotaka.
- Sumažėjęs stresas ir pagerėjusi nuotaika: Įsižeminimas gali padėti sumažinti streso hormonų kiekį ir pagerinti bendrą savijautą. Tyrimai yra parodę, kad įsižeminimas gali sumažinti kortizolio lygį, kuris yra susijęs su stresu, bei pagerinti širdies ritmo kintamumą, kuris yra streso matas.
Mokslinė literatūra apie įsižeminimą nuolat auga. Vis daugiau mokslininkų ir gydytojų pripažįsta šio paprasto, bet galingo metodo naudą.
Pavyzdžiui, viename tyrime nustatyta, kad įsižeminimas gali pagerinti kraujo reologiją – tai reiškia, kad kraujas tampa skystesnis ir lengviau teka, o tai sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Taigi, kodėl gi nepabandžius patiems? Būdami gamtoje nepamirškite pavaikščioti basomis po žolę ar įmerkti kojas į upelio vandenį. Galbūt tai yra būtent tai, ko trūksta jūsų organizmui!
Tačiau, jei gamta jums nėra pasiekiama taip lengvai, kaip norėtųsi, išbandykite įsižeminimo paklodes ar kilimėlius. Nors tai ir neatstos gamtos teikiamo džiaugsmo, jie suteiks tuos pačius įsižeminimo privalumus neišeinant iš namų ir neskiriant tam papildomo laiko.